2024-ieji – Dainų šventės metai. Tarpukariu prasidėjusi Kaune, kitąmet Lietuvos Dainų šventė švęs savo šimtmetį. Švęsime ir mes visi, dainingieji lietuviai. Kaip teigia Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, tai – tokia gentis, kuriai būtina kartas nuo karto susirinkti ir kartu padainuoti. Tam, kad suprastume, kas esame.
Pasak S. Liausos, kurio vadovaujamas Lietuvos nacionalinis kultūros centras rūpinasi Dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimu ir puoselėjimu, nematerialus kultūros paveldas yra kur kas ilgaamžiškesnis nei materialiosios vertybės. Būtent dėl to kitąmet šimtmetį mininčios Dainų šventės organizatoriai kviečia atsigręžti į vertybes – į tai, kas suteikia mūsų tautai gyvybę.
Kitąmet birželio 26-ąją prasidėsianti 100-metį mininti Dainų šventė suburs 35 tūkst. atlikėjų, 1,5 tūkst. kolektyvų, 100 dirigentų; 40 valandų Dainų šventės repertuarą sudarys 14 meninių programų. Repertuarą jau mokosi ne tik Lietuvos, išeivijos lietuvių chorai, bet ir užsienio kolektyvai iš tokių tolimų šalių kaip Japonija.
„Pasiruošimas Dainų šventei prasideda tada, kai baigiasi prieš tai buvusi. Jos išskirtinumas yra tai, jog atliekamos jungtinės programos. Tai ne tik reiškia, kad kolektyvai turi išmokti repertuarą, bet turime ir užauginti emociją, su kuria ateiname į šventę“, – sako S. Liausa.
Pasak jo, derėtų prisiminti, kad į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos ne pačios Dainų šventės, bet Dainų švenčių tradicija. Svarbu ne tik pats renginys, bet ir vertybės, dėl kurių jis vyksta, patyrimas, kurį jis atneša ir jo poveikis puoselėjant tautinį identitetą.
