Unikalumas

Lietuvos dainų šventė unikali ne tik savo dvasia, bet ir turiniu. Susipažinkite su paslaptinga Cantor Lituanus gentimi ir daugiau sužinokite apie visus Dainų šventės renginius!

Šiandien jau tikrai nenustembame pamatę tautiniais kostiumais pasipuošusius Dainų šventės dalyvius ir žiūrovus. Tai tarsi savaime suprantamas tylus susitarimas — tautinis kostiumas švenčiant Dainų šventę tarsi privalomas akcentas. Ši iškilmių apranga, kurios ištakos siekia XIX a. valstietiškus drabužius, išdidžiai priskiriama prie reikšmingiausių tautos simbolių, tokių kaip himnas ir vėliava. Kaip ir tautosaka, taip ir tautinis kostiumas yra ne atskiro žmogaus, o visos tautos rezultatas. Todėl esate teisūs galvodami, kad tautinis kostiumas atspindi mūsų kultūrą, savivoką ir pasaulėžiūrą.

Pirmosios Dainų šventės atskleidė tai, kokia įvairi skirtinguose regionuose gyvenančių lietuvių apranga. Todėl prireikė būtinai ištyrinėti tautinio kostiumo bruožus, suprasti juos siejančius elementus ir kartu išlaikyti tai, kas būdinga konkrečiam etnografiniam regionui. Svarbus šių tyrimų momentas — 1939 m. išleistas Antano Tamošaičio albumas. Antrasis pasaulinis karas nutraukė bet kokias veiklas, tarp jų ir tautinio kostiumo gamybos procesą, ir prie tautinio kostiumo gamybos fragmentiškai sugrįžta tik sovietmečiu. Tai liudija 1969 m. surengta pirmoji konferencija, skirta aptarti ir spręsti tautinio kostiumo problemas. Sovietmečiu tautinis kostiumas tapo sceniniu drabužiu, skirtu puošti kolektyvus, todėl gaminant kostiumą vadovautasi principu daug, greitai ir pigiai.

Vis tik ilgainiui rimtąja tautinio kostiumo gamyba užsiimta jau nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos nacionalinis kultūros centras pradėjo vykdyti Liaudies kostiumo rekonstravimo programą. Šios programos tikslas — kuo tiksliau atkartoti tradicinės XIX a. aprangos stilistiką. Ar įsivaizduojate, kokia sudėtinga užduotis laukė specialistų? Vienas iš trikdžių — tautinio kostiumo reikėjo ieškoti muziejų, išsibarsčiusių po visą Lietuvą, fonduose. Kitas iššūkis — reikėjo rekonstruoti vyrų tautinį kostiumą. Galiausiai ilgai trukęs darbas virto 2003 m. pagaminta tautinių drabužių kolekcija, pirmąkart tais pačiais metais pademonstruota Dainų šventėje.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras iki šiol nuosekliai populiarina tautinį kostiumą — pirmiausia rengia teatralizuotus kolekcijų pristatymus. Į Pasirengimo dainų šventėms programą buvo įtraukta tautinių kostiumų gamyba. Per dešimtmetį gamybos mastas taip išsiplėtė, kad susibūrę tautinio kostiumo meistrai per metus geba papuošti daugiau nei 60 kolektyvų (pagaminama virš 500 kostiumų ir jų detalių). O 2014 m. sukurta nauja tradicija — liepos 6-ąją kviečiama švęsti ir Tautinio kostiumo dieną. Po metų imtas rengti ir Tautinio kostiumo konkursas. Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistai svarbiausiems renginiams padeda tautiniais kostiumais pasipuošti valstybės vadovams, ambasadoriams, visuomenės veikėjams, leidžia specialius leidinius, organizuoja seminarus. Visos Lietuvos savivaldybės rengia daugybę renginių, kuriuose visuomenė supažindinama su tautinio kostiumo dėvėjimo malonumu ir džiaugsmu.

Kviečiame ir Jus, pasipuošusius tautine atributika, ne tik giedoti himno liepos 6-ąją, bet ir į Dainų šventės renginius eiti kaip į tikrą šventę — apsivilkus tautinį kostiumą.

Organizatorius
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Pagrindiniai partneriai
LR kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Kauno m. savivaldybė, Lietuvos savivaldybės
Informacinis
partneris
LRT
Mecenatas
Swedbank
Renginį globoja
LR Prezidentas
Gitanas Nausėda
LR Prezidentas
Patronažą skiria
UNESCO
Rėmėjai
Švyturys Nealkoholinis, Neste, Maxima
LTG Link, Kautra, Twinsbet Arena
ACM, Retail Media Baltic, Piksel
Clear Channel, Akropolis
Partneriai
Vilniaus Parkai, Valdovų rūmų muziejus, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
Vilniaus Televizijos Bokštas, Monetų Namai, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus