Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti skirtos Dainų šventės pavadinimui pasirinkti Lietuvos valstybės himno, tapusio idėjine visų renginių ašimi, žodžiai.

Didžiausi šventės renginiai – Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine", Šokių diena „Mano žemė", Dainų diena „Tu mums viena".

90 metų sukaktį mininti Dainų šventė subūrė per 37 tūkst. Lietuvos ir keturiolikos užsienio šalių atlikėjų, parengusių beveik 170 autorinių kūrinių programą, į kurią įtraukti net 55 nauji kūriniai.

Į šventę pakviesti vos 224 geriausi šalies chorai, 7983 dalyviai, gebėję per trumpą laiką gerai išmokti kūrinius – mažiausiai per visą Moksleivių dainų švenčių istoriją.

Liepos 1--6 d. vykusi Dainų šventė buvo skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Ypatingai progai skirta šventė taip pat buvo ypatinga – sutraukė rekordinę 42 tūkst. dalyvių minią.

Plačią, įvairiapusę ir turiningą šventės programą kūrė daugiau nei 100 žymiausių šalies kompozitorių, režisierių, choreografų, dirigentų.

Kaip ir ankstesnėje moksleivių šventėje, siekta parodyti kuo platesnį mėgėjų meno kūrybos spektrą.

Dainų šventės menines programas pirmą kartą susiejo bendra tema, tąkart padiktuota poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio.

Dainų šventės tampa neatsiejamos nuo svarbiausių šalies sukakčių: šioje šventėje visa tauta minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 80-metį.

Penktoji Moksleivių dainų šventė buvo skirta Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejui paminėti.

Šventėje pirmą kartą dalyvavo tiek daug pasaulio lietuvių – per 1200 dainininkų, šokėjų, muzikantų iš JAV, Kanados, Australijos, Argentinos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos.

Pirmoji nepriklausomos valstybės šventė pulsavo sprogstančia laisvų piliečių dvasia, nors organizuota itin sudėtingomis ekonominės blokados sąlygomis.

Moksleivių dainų šventė po 10 metų pertraukos buvo ne tik pati gausiausia iki tol, bet ir pasižymėjo aukštu jaunųjų dainininkų ir instrumentininkų meniniu lygiu ir sudėtingu repertuaru.

Šiais metais pasiektas iki tol rekordinis šventės dalyvių skaičius – 38 800. Dainų dienos meno vadovas buvo Antanas Jozėnas.

Ši Dainų šventė buvo tradicinės struktūros, dalyvavo 380 kolektyvų (22 215 atlikėjų), vyko eitynės-paradas, svečių koncertai, o pačią šventę sudarė trys koncertai: Ansamblių vakaras, Dainų diena ir Šokių diena.

Pirmą kartą į šventę pakviesti šalies profesinių technikos mokyklų dainininkai ir šokėjai – jaunuolių ir merginų chorai atskirai padainavo po dvi dainas.

Pirmą kartą šventėje chorams akompanavo Valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras, pasirodė jungtinis styginių instrumentų orkestras.

Prieš šią šventę rekonstruota Kalnų parko estrada, kurioje pirmą kartą vyko teatralizuotas liaudies dainų ir šokių ansamblių vakaras, tapęs visų vėlesnių Dainų švenčių sudėtine dalimi.

Antrajai moksleivių Dainų šventei buvo ruošiamasi labai aktyviai – privalomąjį repertuarą išmoko ir pirmoje atrankoje dalyvavo 250 tūkst. , antroje – apie 50 tūkst. vaikų.

Pasirengimo šventei laikotarpiu Vilniuje įvyko dar du svarbūs renginiai: 1963 m. birželio 29 d. – Respublikinis vyrų chorų sąskrydis, 1964 m. birželio 27--28 d. – Respublikinė moksleivių dainų šventė.

Nuo 1955 m. moksleiviai sudarė daugumą didžiųjų Dainų švenčių dalyvių, tačiau bendras repertuaras jiems ne visuomet būdavo tinkamas ir įdomus.

1960 m. liepos 23--24 d. vykusioje šventėje būta daug naujovių – Vingio parke pastatyta speciali estrada, parašytas šventės scenarijus, pirmą kartą dalyvavo Vilniaus ir Kauno simfoniniai mėgėjų orkestrai.

Šiai dainų šventei buvo nustatytas 30 tūkst. atlikėjų skaičius, bet norinčių ir pasirengusių dalyvauti buvo daugiau, tad Organizacinis komitetas paskelbė delegacijų limitus.

Dvi dienas Vilniaus miesto stadione vykusioje šventėje organizuoti du atskiri renginiai – Dainų diena ir Šokių diena.

Dainų švenčių tradicija nenutrūko ir okupuotoje Lietuvoje. 1946 m. liepos 21 d. šventė pirmą kartą surengta Vilniuje.

Trečią kartą Dainų šventė surengta 1930 m. birželio 20 d. Kaune 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti.

Antroji šventė Kauno Žaliakalnio estradoje surengta 1928 m. liepos 1--2 d., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį.

Pirmoji Dainų šventė vadinosi Dainos diena ir vyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Parodų aikštėje.