Ne kartą Dainų dienoje dalyvavusiems choristams ir žiūrovams daina „Kur giria žaliuoja“ yra puikiai pažįstama, be jos šis renginys neįsivaizduojamas. Tad nieko nuostabaus, kad Dainų dienos koncertas vadinsis būtent taip. Netrukus planuojama patvirtinti jo repertuarą. Kokie kūrybinės grupės planai ir idėjos, kas jau aptarta?

„Remiamės šventės pavadinimu „Kad giria žaliuotų“, tai – ne tik gamtos, bet ir mūsų dvasinės ekologijos tema“, – pasakoja Dainų dienos kūrybinės grupės ir Plungės kultūros centro kamerinio choro vadovas Alfonsas Vildžiūnas.

Dainų dieną „Kur giria žaliuoja“ sudarys penkios gamtą atspindinčios dalys – „Žemė“, „Vanduo“, „Dangus“, „Miškas“ ir „Namai“. Trys pirmosios bus skirtos suaugusiųjų chorams, priešpaskutinėje pasirodys jaunių ir jaunimo chorai, o pabaigoje visi dainuos kartu. „Stengiamės orientuotis pagal situaciją, atsižvelgti į kolektyvų problemas, pavyzdžiui, vyrų chorų trūkumą, kad ir dainininkams būtų įdomu, ne per sudėtinga, ir kad repertuaras patiktų publikai, ją užvestų ir sukurtų įtraukiantį emocinį lauką nuo pat renginio pradžios. Todėl pasirinkti tokie jautrūs kūriniai kaip Kipro Mašanausko „Lietuva“, Nijolės Sinkevičiūtės „Žydi akmenys ir medžiai“. Dalis kūrinių turės kelias versijas: dvibalsį variantą kuklesniems, tribalsį – pajėgesniems lygių balsų chorams arba po tris ar du moteriškus ir vyriškus balsus mišriems chorams“, – dėsto A. Vildžiūnas.

Kiekvieną dalį kūrybinė grupė stengiasi pradėti keisdama kūrinių struktūrą, pavyzdžiui, antroji dalis „Vanduo“ prasideda daina „Leliumai“ – judėjimu, bangavimu, t. y. visai kitaip nei pirmoji. Siekiama ir skirtingos instrumentuotės, kad kiekviena dalis turėtų savo instrumentinę spalvą, apie tai kalbamasi su dirigentu Vytautu Lukočiumi ir jo vadovaujama „Vilniaus simfonieta“. Tai lankstus kolektyvas, galintis susikviesti įvairių instrumentų, nes pučiamųjų ar simfoninis orkestrai turi griežtą struktūrą, o pavyzdžiui, Vytauto Miškinio kūrinio „Neišeik, saulala“ originalioje instrumentuotėje naudojamos kanklės, birbynė ir skudučiai. „Stengsimės, kad koncerto dalys būtų nuspalvintos kiekviena vis kita spalva, jaunimo kūriniuose norime ir saksofono, galbūt elektroninių instrumentų, kurie paryškintų dainas ir jos skambėtų ne akademiškai, o šiuolaikiškai“, – kūrybinės grupės norus išduoda A. Vildžiūnas. Su „Vilniaus simfonieta“ sutarta ir dėl repeticijų su dirigentais, ko anksčiau kartais pritrūkdavo.

Finalui atrinkti žinomi, dainuojami, choristų ir publikos mėgstami skambūs kūriniai: Laimio Vilkončiaus „Dėl tos dainos“, Dainiaus Polikaičio „Dainų dainelės“, nes kūrinys parašytas pagal Maironio tekstą, kurio originalus pavadinimas „Dainų šventei“, tad šiam renginiui jis puikiai tinka.

Kai bus patvirtintas repertuaras, chorai galės pradėti mokytis kūrinių, o režisūrinė-kūrybinė grupė su režisieriumi Valentinu Masalskiu, dailininku, scenarijaus autoriumi Mindaugu Nastaravičiumi toliau užsiims renginio organizavimu. Kai dalyvauja toks kiekis žmonių, bet koks judesys (atlikėjų atėjimas, išėjimas, pasikeitimas) reikalauja režisūros. A. Vildžiūnas svarsto, kad galbūt pavyktų pasidaryti aksesuarų, pavyzdžiui, choristų natų viršeliai būtų kurios nors iš trijų vėliavos spalvų ir kai kuriuose epizoduose juos būtų galima panaudoti kaip vaizdinį elementą. „Norėtųsi, kad Dainų diena būtų ne pompastiška, o šventiška, jautri, emocinga ir džiugi“, – viliasi A. Vildžiūnas.

Organizatorius
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Pagrindiniai partneriai
LR kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Kauno m. savivaldybė, Lietuvos savivaldybės
Informacinis
partneris
LRT
Mecenatas
Swedbank
Renginį globoja
LR Prezidentas
Gitanas Nausėda
LR Prezidentas
Patronažą skiria
UNESCO
Rėmėjai
Švyturys Nealkoholinis, Neste, Maxima
LTG Link, Kautra, Twinsbet Arena
ACM, Retail Media Baltic, Piksel
Clear Channel, Akropolis
Partneriai
Vilniaus Parkai, Valdovų rūmų muziejus, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Vilniaus Televizijos Bokštas, Monetų Namai