Iki 2024 m. šimtmetį minėsiančios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ likus kiek daugiau nei 8 mėnesiams, pasiruošimo procesai įgauna vis didesnį pagreitį. Pasibaigus kolektyvų registracijai, organizatoriai džiaugiasi didžiuliu susidomėjimu – nors prognozuota, kad šventėje pasirodys 35 tūkst. atlikėjų, norą dalyvauti perklausose išreiškė net 39 257 kolektyvų dalyviai.

„Dainų švenčių ir mėgėjų meno kolektyvų judėjimas po pandemijos yra suaktyvėjęs, tai rodo skaičiai, – pasakojo vyriausioji 2024 m. dainų šventės koordinatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė. – Galutinis dalyvių skaičius, žinoma, paaiškės po perklausų, kurių metu komisijos, sudarytos iš žymiausių kiekvieno žanro profesionalų, vertins, kaip kolektyvai paruošę šventės renginių menines programas. Palyginti su praėjusia 2018 m. dainų švente, vaikų kolektyvų sumažėjo, bet juose pagausėjo dalyvių, o suaugusiųjų kolektyvų – padaugėjo, bet juose dalyvių sumažėjo. Net pusę užsiregistravusiųjų perklausoms sudaro vaikai – tai labai džiugina, nes vaikų aktyvumas garantuoja šventės tęstinumą, tad labai tikėtina, kad ir užaugę jie norės dainuoti, šokti, groti“.

Sąraše – ir pasaulio lietuviai, kurių šiemet sulaukta žymiai daugiau nei praėjusioje Dainų šventėje – per 2000 dalyvių iš JAV, Lenkijos, Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių – iš viso 21 valstybės. Pirmą kartą šventėje dalyvaus pasaulio lietuviai iš Liuksemburgo, Prancūzijos, Šveicarijos, Norvegijos ir Danijos. Be to, lietuviškus kūrinius repetuoja ir Dainų dienoje dalyvauti ketina belgų, latvių ir estų chorai.

Lietuvoje aktyviausiai Dainų šventei ruošiasi Birštono, Neringos ir Rietavo savivaldybės – jose didžiausias procentas gyventojų meno kolektyvuose repetuoja perklausoms.

Organizatorius
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Pagrindiniai partneriai
LR kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Kauno m. savivaldybė, Lietuvos savivaldybės
Informacinis
partneris
LRT
Mecenatas
Swedbank
Renginį globoja
LR Prezidentas
Gitanas Nausėda
LR Prezidentas
Patronažą skiria
UNESCO
Rėmėjai
Švyturys Nealkoholinis, Neste, Maxima
LTG Link, Kautra, Twinsbet Arena
ACM, Retail Media Baltic, Piksel
Clear Channel, Akropolis
Partneriai
Vilniaus Parkai, Valdovų rūmų muziejus, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
Vilniaus Televizijos Bokštas, Monetų Namai, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus